Pristatyta R. Karalienės knyga „Irklais pro spygliuotą tvorą“

Knygos „Irklais pro spygliuotą tvorą“ pristatymas įvyko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje, į kurią susirinko mūsų šalies irklavimo legendos, tapę romano herojų prototipais, įvairių kartų irklavimo puoselėtojų, knygos autorės draugų, šeimos narių.

 

18301042_402312230149443_3239763132177345499_nMarytė Marcinkevičiūtė (Sportas.info)

 

„Pakviečiau jus į savo pirmuosius namus. Mažai kam esu pasakojusi, kad mano pirmosios gyvenimo dienos, metai prabėgo čia. Pirmojo aukšto koridoriaus gale buvo įrengti butai, kur po karo iš Tauragnų atvažiavo ir čia apsistojo mano šeima su savo penkiais vaikais“,- kiek jaudindamasi kalbėjo savo pirmąją knygą pristatydama R. Karalienė.

 

Pasak buvusios irkluotojos, būtent ši vieta Universitete buvo jų negandų užuovėja, čia jos tėvas Povilas Liutkaitis, puikus Lietuvos irkluotojas, galėjo pailsėti ir nurimti bei atrasti jėgų toliau irtis pro spygliuotą tvorą.

 

Sovietų lageryje nuo bado mirė P. Liutkaičio tėvas, stribai tėčio akyse nužudė jo mamą ir sudegino namus. Tačiau didelės skriaudos ir pažeminimai, sunkios sovietų režimo sąlygos nepalaužė Povilo – jo šeima nenusilenkė okupantams.     

 

„Tokių pokario dramų yra daugybė. Buvau priblokšta, kai sužinojau, kiek mūsų irkluotojų šeimų pokario metais išgyveno tokias tragedijas ir netektis. Irkluotojai gavo antrarūšių antspaudus ir negalėjo išvykti iš šalies bei dalyvauti tarptautinėse varžybose. Šita knyga yra apie juos“, – kalbėjo R. Karalienė.

 

Neišvažiuojamųjų ženklu buvo pažymėti ir P. Liutkaičio keturvietės treniruočių draugai Celestinas Jucys, Jonas Motiejūnas, kiti Lietuvos irkluotojai. R. Karalienė teigė, kad apie kiekvieną jų būtų galima parašyti po  atskirą knygą, kad jaunimas suprastų, kokia kaina buvo iškovota teisė varžybose matyti Lietuvos trispalvę, o ne kraujo spalvos vėliavą.

 

Pagrindinio knygos herojaus prototipu tapęs P. Liutkaitis prieš ketverius metus atgulė amžinojo poilsio. Jo duktė ilgai kaltino save, kad jo daug ko neišsiklausinėjo ir ilgai neperskaitė jo rašytų atsiminimų. Vis bijojo prisiliesti prie tų skaudžių prisiminimų.

 

Tačiau kai knygos autorė atsivertė tuos sąsiuvinius ir pradėjo rašyti knygą, atrodė, jog ji kalbasi su savo tėvu, 1963 m. Europos čempionato trečios vietos laimėtoju, Tokijo olimpinių žaidynių dalyviu, kuris jam iš viršaus siuntė visas mintis.

 

Niekam neprasitariusi nė žodžio, slapukaudama R. Karalienė rinko medžiagą ir rašė knygą pusantrų metų. Ir tik, parašiusi 100 puslapių, apie savo sumanymą prasitarė savo vyrui, irgi praeityje žinomam irkluotojui Aivarui Karaliui.

 

Romanas – 405 puslapių, ją išleido leidykla „Versus Aureus“. Knygos pristatyme dalyvavęs Seimo narys Arvydas Anušauskas teigė, kad ne kiekvienas moka ir sugeba parašyti romaną. Šį žinomą Lietuvos istoriką, visuomenės ir politikos veikėją sudomino R. Karalienės knyga apie savo šeimos istoriją bei Lietuvos irklavimą sovietmečiu.

 

Tapusi Karalių šeimos nare – sukūrusi šeimą su Rimos ir Aivaro Karalių sūnumi Jonu –  Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė, pasaulio ir Europos irklavimo čempionė Donata Vištartaitė-Karalienė knygos aplanke užrašė tokius žodžius: „Knygos puslapiai įtraukia ir sukrečia … Tarsi skaityčiau savo vidų. Aprašomos man labai artimos situacijos ir emocijos, skaitydama jaučiausi taip, tarsi pati stovėčiau prie starto linijos … Nors kai kurie dalykai suprantami galbūt tik irkluotojui, tai puiki istorija apie tikrąsias kovas ne tik valtyje, meilę šeimai, irklavimui ir begalinį troškimą būti laisviems“.    

 

R.Karalienės giminė neatsiejama nuo irklavimo. Irklavo ne tik jos tėvai, bet ir  broliai, seserys, ir šių vaikai. Iš viso nuo 1949-ųjų – apie 30 trijų kartų giminaičių. R.Karalienė sudarė ir išleido fotoalbumą „Yriais pažymėta istorija“, o 2009 m. surengė pirmą pasaulyje tokio pobūdžio parodą „Irklavimo sportas reklamoje“. Pirmojo Lietuvos privataus irklavimo klubo „Academia Remigum“ vadovė yra įkūrusi ir vienintelį šalyje privatų irklavimo muziejų.