Antradienį Lietuvos irklavimo rinktinė išvyko į rugpjūčio 25 – rugsėjo 1 dienomis Austrijoje vyksiantį pasaulio čempionatą, kuriame bus kovojama dėl olimpinių kelialapių.
Pasaulio čempionate su stipriausiais pasaulio irkluotojais varžysis septynios lietuvių įgulos: vienvietes valtis irkluos Mindaugas Griškonis ir Viktorija Senkutė, pavienę dvivietę Povilas Stankūnas ir Mantas Juškevičius, porines dvivietes Sauliaus Ritter ir Dovydo Nemeravičiaus bei Mildos Valčiukaitės ir Ievos Adomavičiūtės įgulos, porinę keturvietę irkluos Žygimantas Gališanskis, Rolandas Maščinskas, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius, neįgaliųjų varžybose vienvietę irkluos Augustas Navickas. Į pasaulio pirmenybes išvyko ir Martynas Džiaugys, kuris, jeigu prireiks, galės pakeisti vieną iš irkluotojų.
Jauniausi šalies rinktinės nariai – pavienę dvivietę irkluosiantys pasaulio jaunimo čempionate sidabro medalius iškovoję M. Juškevičius ir P. Stankūnas – neslepia, kad prieš debiutą suaugusiųjų pasaulio pirmenybėse šiek tiek jaudinasi.
„Nerimaujame, – nusišypsojo P. Stankūnas. – Pirmą kartą dalyvausime tokiose rimtose varžybose, kuriose dalyvaus labai daug stiprių įgulų. Suprantame, kad visi norės kelialapių į olimpines žaidynes. Sunku prognozuoti, kas juos iškovos, bet mes norime pasiekti kuo geresnį rezultatą ir įrodyti savo vertę“.
Debiuto suaugusiųjų pasaulio čempionate su nekantrumu laukia ir prieš metus iš Europos jaunimo čempionato su bronzos medaliu grįžusi V. Senkutė.
„Pasaulio čempionatas – svarbiausias šių metų startas, todėl visa rinktinė yra labai susikaupusi. Dienos bėga, o jauduliukas vis labiau kirba, – sakė V. Senkutė. – Kiekvienoje treniruotėje stengiuosi pilnai išnaudoti visas minutes ir tobulėti. Tikiu, kad padariau viską, ką galėjau ir esu pasirengusi startams“.
Moterų vienvietė – viena populiariausia valčių klasė. Šiuo metu pasaulio čempionate yra užsiregistravusios 39-os dalyvės. „Manau, kad būsiu patenkinta, jei pateksiu tarp dvidešimties pajėgiausių irkluotojų, – prisipažino irkluotoja. – Žinoma, visuomet norisi pasirodyti kuo geriau, norisi ir olimpinio kelialapio, bet viskas spręsis po savaitės“.
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas S. Ritter, irkluojantis porinę dvivietę su D. Nemeravičiumi, teigė pasaulio čempionate norintis padaryti tai, ką kiekvieną dieną daro per treniruotes. „Ir, žinoma, dar šiek tiek daugiau, – nusišypsojo irkluotojas. – Jeigu varžybose mums pavyks realizuoti tai, ką darome per treniruotes, rezultatai bus geri“.
Pasak S. Ritter, varžybose pagrindinis tikslas visuomet yra medalis. „Tačiau viskas priklauso nuo sezono. Kartais šis tikslas yra realistiškesnis, o kartais iki jo šiek tiek pritrūksta, – kalbėjo S. Ritter. – Bet jis visuomet yra pagrindinis tikslas. Tikiu, kad kiekvieno sportininko tikslas yra medalis. Tačiau dabar pagrindinė mūsų užduotis yra kelialapis į olimpines žaidynes, turime patekti į stipriausiųjų vienuoliktuką. Apie medalius kalbėsime, kai atliksime šią užduotį“.
Porinės keturvietės įgulos narys Aurimas Adomavičius teigė esantis patenkintas nuolat gerėjančiais komandos rezultatais. „Pasaulio čempionate mūsų užduotis šiais metais yra patekti tarp aštuonių stipriausių įgulų ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes, – sakė irkluotojas. – Mūsų valčių klasėje yra labai svarbu technika, jėga, įgulos narių charakterių sutapimas. Vienas sunkiausių darbų čia yra „suderinti“ žmones valtyje. Tačiau ilgai dirbome ir tikimės, kad pasaulio čempionate mums pavyks pademonstruoti gerą rezultatą“.
„Užkariausime pasaulį arba pasaulis užkariaus mus, – su plačia šypsena veide prieš išvykstant į Austriją sakė vienvietę valtį irkluojantis M. Griškonis, kuris iškovotų kelialapį į olimpines žaidynes, jei patektų tarp stipriausių devynių irkluotojų.
Porinę dvivietę irkluojančios M. Valčiukaitė ir I. Adomavičiūtė pernai iš pasaulio čempionato grįžo su aukso medaliais. „O dabar gyvename susikaupimo nuotaikomis, – nusijuokė M. Valčiukaitė. – Esame pilnai susitelkusios į tai, ką darome, ir ką turime padaryti prieš pirmuosius startus pasaulio čempionate“.
I.Adomavičiūtė džiaugėsi, kad nuo sezono pradžios yra patobulėjusios. „Sezono pradžia buvo genėtinai sunkoka, – teigė I. Adomavičiūtė. – Sunkiai įsivažiavome, o ir rezultatai nedžiugino. Tačiau dabar jaučiu, kad nuo birželio mėnesio vyko didelis progresas. Labai nekantriai laukiu varžybų. Įdomu pažiūrėti, ką nuveikėme per treniruotes. Sezonas baigiasi, todėl beliko uždėti žvakutę ant torto“.